Ergonomika.lt

Ergonomika – graikiškos kilmės žodis, Ergo – darbas + Nomos – dėsnis. Tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese, jame naudojant įvairias technines priemones. Arba trumpiau – mokslas apie tai kaip darbo aplinką ir darbo įrankius padaryti patogesnius naudojimui. Ergonomikos mokslas naudojasi technikos, fiziologijos, psichologijos, biomechanikos, darbo medicinos ir kitų mokslų duomenimis. (more…)

1987 metais Christensen atkreipė dėmesį į tai, kad tinkamo įnagio paieška egzistavo jau ankstyvajame žmonijos vystymosi laikotarpyje. Australopithecus Prometheus rinkdavosi nugludintus akmenis ir gremždavo antilopės kaulus, tai aiškiai įrodo darbo objektų parinkimą tam, kad būtų lengviau atlikti darbą. (more…)

Darbo intensyvumas per pastarąją dekadą augo. 2000-siais daugiau kaip pusė darbuotojų juto laiko spaudimą ir griežtus terminus mažiausiai ketvirtyje savo darbo laiko. Darbo intensyvumas tampriai koreliuoja su sveikatos problemomis ir nelaimingais atsitikimais darbe. (more…)

Dabartinės ergonomikos veiklos kryptys:

   1. profesinių traumų ir ligų mažinimas;
   2. darbo kokybės gerinimas;
   3. produktyvumo gerinimas;
   4. nedarbingumo mažinimas;
   5. kompensacijų darbuotojams pagrindimas. (more…)

Aplinka mums nuolat siunčia tūkstančius įvairiausių signalų; ir tik dėl mūsų jutimo organų ribotumo tik mažą dalį iš jų mes sugebame pagauti. Žmogaus ausis negali išgirsti labai aukšto dažnio garsų, nors ultragarsą puikiai girdi šunys, delfinai ir šikšnosparniai. Erdvėje nuolat sklinda įvairaus ilgio elektromagnetinės bangos – pačios trumpiausios – gama ir rentgeno spinduliai ir ilgosios – radiobangos. (more…)

Judėjimas suvokiamas didžiąja dalimi tuo, kad daiktas, judėdamas fono atžvilgiu, palaipsniui sudirgina vis kitas tinklainės ląsteles. Jei fonas vienodas ir monotoniškas, akis negali skirti lėtesnio judėjimo kaip 1/3º per sekundę (tai yra judėjimas per ištiestos rankos didžiojo piršto storį per 6 sekundes) Taigi, rankinio laikrodžio minutinės rodyklės judėjimo nepamatysim, nes ji juda 1/10º per sekundę greičiu. Tačiau dažniausiai fonas yra. Vaizdas suvokiamas kaip judantis tada, kai kinta objektų padėtis vienas kito atžvilgiu, kai objekto vaizdas su trumpais intervalais projektuojamas vis į kitą tinklainės vietą. (more…)

Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Šnekant bendriau, atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. (more…)

Kiekvienas gudrus žmogus žino kas yra intelektas… tai tas, ko nėra pas kitus – taip juokais intelekto apibrėžimą suformulavo 1964 m. McNemar. (more…)

Dirbančiojo darbingumas yra kintamas veiksnys; įtakojamas šių žemiau išvardintų trijų grupių veiksnių parametrų:

- Darbuotojo ūgis, jėga, judesių amplitudės, intelektas, išsilavinimas ir kitos fizinės bei psichologinės charakteristikos.
- Įrankiai, baldai, displėjai ir kiti valdymo bei informaciją teikiantys įrenginiai darbo vietoje.
- Mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracija ir oro kokybė ir kita darbo aplinkoje. (more…)

Vibracija – periodiniai kieto kūno judesiai apie pusiausvyros padėtį, žmogui sukeliantys supurtymo pojūtį. Viso kūno vibracija – vibracija, perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną ir veikianti visą jo organizmą. Su šio tipo vibracija dažniausiai susiduria transporto darbuotojai. Rankas veikianti vibracija yra įrankių perduodama žmogaus rankoms. Ji būna dirbant su pneumatiniais, elektriniais ar mechaniniais rankose laikomais įrankiais. (more…)

Be įprastų dažniausiai pasitaikančių traumų – įsipjovimų, įsibrėžimų ir sumušimų, ilgai dirbant rankiniais instrumentais atsiranda raumenų skausmas ir nuovargis, kas, jei ignoruojama, vėliau sukelia įvairius lėtinius kaulų-raumenų sistemos pakenkimus. Dažniausi jų tendonitas, tendovaginitas, bursitas, epikondilitas (tenisininko alkūnė) ir riešo tunelinis sindromas (kompiuterininko riešas). Pagrindiniai dirbančiųjų su rankiniais įrankiais sveikatą įtakojantys veiksniai yra nepatogi kūno padėtis, kūno audinių kompresija ir vibracija. (more…)

Stovima padėtis darbo metu pati savaime nesukelia sveikatos problemų. Tačiau kai stovima dažnai ir ilgai patinsta blauzdos ir pėdos, atsiranda sunkumo jausmas kojose, nugaros skausmai, plečiasi poodinės kojų venos, gali prasidėti kitos sveikatos problemos. O ši kūno padėtis yra dažna tarp pardavėjų, surinkėjų, stakles aptarnaujančių darbuotojų ir kitų profesijų žmonių. (more…)

Įdiegiant naujas technologijas, automatizuojant ir mechanizuojant darbo procesą, daugelį darbų atlieka mašinos. Žmonės jas tik valdo ir tai daro sėdėdami. Sėdimas darbas nereikalauja tiek daug raumenų darbo, kaip stovimas darbas, tačiau ir čia dirbantys žmonės (buhalteriai, programuotojai) patiria nugaros skausmą, raumenų įtempimą bei nuovargį. (more…)

Kasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. (more…)