Įdiegiant naujas technologijas, automatizuojant ir mechanizuojant darbo procesą, daugelį darbų atlieka mašinos. Žmonės jas tik valdo ir tai daro sėdėdami. Sėdimas darbas nereikalauja tiek daug raumenų darbo, kaip stovimas darbas, tačiau ir čia dirbantys žmonės (buhalteriai, programuotojai) patiria nugaros skausmą, raumenų įtempimą bei nuovargį. Faktiškai, išsiplėtę kojų venos, susitingę kojos, “surakintas” kaklas yra dažnesni būtent sėdimo darbo atstovų nusiskundimai. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Statinei įtampai užsitęsus šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, kyla nuovargis ir skausmas. Širdies-kraujagyslių sistemos krūvis sėdint yra mažesnis, todėl sumažėja kraujotakos intensyvumas, o tai sudaro sąlygas kraujui tvenktis blauzdose ir pėdose. Dėl šios priežasties po darbo dienos juntamas sunkumas ir kojų nuovargis, nors nuo kėdės ir nebuvo atsikelta. Apribotas mobilumas mažina judėjimo aparato – kaulų, raumenų ir sausgyslių – funkcinį pajėgumą, jis tampa lengviau traumuojamas. O išdirbus tokiame darbe kelis metus išryškėja kiti sveikatos pokyčiai – mažėja fizinis pajėgumas, gyvybinė plaučių talpa, širdies veiklos efektyvumas, prasideda virškinimo problemos. Nors tai nėra kokios nors ligos požymiai, bet į tai veda. Apsakyti sveikatos pokyčiai yra rimta profesinės sveikatos apsaugos problema, nes ateityje daugėjant sėdimo darbo vietų daugės ir šių sveikatos problemų.
Kaip to išvengti?
Kiekvienas sąnarys, ypač didieji, turi savo “saugią” judesių amplitudę, kuomet žmogus jaučiasi patogiai, netrikdoma kraujo cirkuliacija ir kvėpavimas, raumenų veikla ir normalios vidaus organų funkcijos. Patogiai sėdint darbuotojui nesunku keisti kūno padėtis nenukenčiant darbo procesui. Sąnarių amplitudės sėdint patogiai.
Aišku, reikalauti sėdėti tik taip nėra būtina. Kartais yra malonu susmukti krėsle ir atpalaiduoti raumenis.