Darbo intensyvumas per pastarąją dekadą augo. 2000-siais daugiau kaip pusė darbuotojų juto laiko spaudimą ir griežtus terminus mažiausiai ketvirtyje savo darbo laiko. Darbo intensyvumas tampriai koreliuoja su sveikatos problemomis ir nelaimingais atsitikimais darbe.
2000 metais atlikto Trečiojo Europos Tyrimo apie darbuotojų darbo sąlygas rasta, kad 57% nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 42% nuolatiniame darbe dirbančiųjų dirba skausmingoje ir nepatogioje padėtyje, 38% nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 29% nuolatiniame darbe dirbančiųjų dirba triukšmingoje aplinkoje, 66% nenuolatiniame darbe dirbančiųjų ir 55% nuolatiniame darbe dirbančiųjų darbe atlieka stereotipinius judesius. Dažniausios su darbo sąlygomis susijusios sveikatos problemos yra:
1. nugaros skausmas (33%);
2. stresas (28%);
3. kaklo ir pečių raumenų skausmas (23%).
Žinant, kad Europos Sąjungos šalyse 2000 m. dirbo 159 milijonai žmonių, šios problemos tampa labai aktualios. Standartiškai šios sveikatos problemos yra siejamos tik su blogomis darbo sąlygomis. Išlieka per dideli fizikiniai stresoriai (triukšmas, vibracija, temperatūros, kenksmingos medžiagos) ir bloga darbo ergonomika (skausminga nepatogi kūno padėtis, per dideli krūviai). Skeleto-raumenų sistemos sutrikimų dažnėjimas yra tampriai susietas su nuovargio didėjimu. Tačiau paskutiniu laikotarpiu pastebimas darbo specifikos pokytis – vidutinio darbuotojų amžiaus didėjimas, daugiau dirbančių moterų, pakitęs darbo organizavimas – iškelia naujas sveikatos problemas.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija deklaruoja, kad “kiekvienas pilietis turi teisę į sveiką ir saugų darbą bei darbo aplinką, kas leistų jam ar jai gyventi socialiai ir ekonomiškai produktyvų gyvenimą.” Tačiau dauguma darbo medicinos domėjimosi sričių yra tradicinės – nedarbas, žalingi fizikiniai, cheminiai ir biologiniai veiksniai, modernesnės – psichosocialiniai veiksniai. Nedarbas, nesaugumo darbe pojūtis, yra susijęs su psichine sveikata. Psichosocialiniai veiksniai – didelės darbų kokybės poreikis, autonomiškumo praradimas – glaudžiai susiję su išemine širdies liga, skeleto-raumenų sistemos sutrikimais, depresija ir nebuvimu darbe dėl ligos. Darbo sąlygos vaidina žymią rolę, aiškinant sveikatos netolygumus tarp socialinių klasių. Naktinis darbas (nuo 20.30 iki 7.30) daugiau negu vakarinis darbas (18.30 - 04.00) sukelia nuovargį ir apsnūdimą. Tarp profesionalių vairuotojų yra didesnis rūkymo, viršsvorio ir padidėjusio kraujospūdžio – kardiovaskulinių ligų rizikos faktorių - paplitimas, negu tarp kitų darbuotojų.
Seminaro “Strategies for Occupational Health Research in a Changing Europe” įvykusio 2000 m. rugsėjį Stokholme dalyviai, konstatuodami, kad esant dabartinei profesinės sveikatos priežiūrai bei informacinei sistemai, didelė dalis darbo medicinos problemų nežinoma, nes jos nediagnozuojamos arba apie jas nepranešama, siūlo:
1. tyrimai darbo medicinos srityje yra pagrindinis būdas pasiekti sveiką visiems darbą.
2. psichosocialinės problemos, ergonominiai ir cheminiai rizikos veiksniai yra prioritetinė ateities tyrimų sritis.
3. sveikas darbas suprantamas kaip sveika darbo aplinka, organizavimas ir sąlygos.
4. darbo medicinos tyrimo institutų uždavinys yra skleisti ir įgyvendinti mokslines žinias.
Darbuotojai turi būti labiau įtraukti į visų lygių tyrimus: prioritetų nustatymas, hipotezių formulavimas, studijos dizainas, duomenų rinkimas, rezultatų interpretacija, rekomendacijos kontrolės mechanizmams. Darbo medicinos tarnybos, integruotos gydytojų, ergonomistų, saugos inžinierių ir higienistų komandos, turi išvystyti ir spręsti multidisciplininius uždavinius, nuo rizikos įvertinimo iki medicininės priežiūros.