Vibracija – periodiniai kieto kūno judesiai apie pusiausvyros padėtį, žmogui sukeliantys supurtymo pojūtį. Viso kūno vibracija – vibracija, perduodama per stovinčio, sėdinčio ar gulinčio žmogaus atramos paviršius į jo kūną ir veikianti visą jo organizmą. Su šio tipo vibracija dažniausiai susiduria transporto darbuotojai. Rankas veikianti vibracija yra įrankių perduodama žmogaus rankoms. Ji būna dirbant su pneumatiniais, elektriniais ar mechaniniais rankose laikomais įrankiais.
Technizuojant ir mechanizuojant gamybos procesus, tarp darbuotojų aplinkos veiksnių vibracija tampa vis dažnesne nugaros skausmų ir traumų, pusiausvyros pojūčių sutrikimų, pykinimo, kvėpavimo sutrikimų priežastimi. Tą iliustruoja padidintas išvaržų, hemorojaus atvejų, stuburo pažeidimų, virškinimo ir šlapinimosi problemų dažnis sunkaus transporto vairuotojų tarpe.
Vibracijos profesinio poveikio sukelti pažeidimai klasifikuojami įvairiai, tačiau yra išskiriamos šios trys pažeidimų grupės: kraujagysliniai, neurologiniai ir osteoartikuliniai pažeidimai.
Svarbiausi, poveikį žmogui apsprendžiantys vibracijos parametrai yra intensyvumas, dažnis, kryptis ir trukmė. Intensyvumas arba virpesių amplitudė reiškia virpančio kūno nukrypimo nuo pusiausvyros padėties aukštį; matuojamas milimetrais. Dažnis yra virpesių ciklų skaičius per sekundę ir žymimas hercais (Hz). Pagal veikimo kryptį visą kūną veikianti vibracija skiriama į veikiančią išilginėje kūno ašyje, skersinėje ir šoninėje kūno ašyse. Pagal poveikio laiką vibracija skirstoma į pastovią, kurios parametrai keičiasi ne daugiau kaip 2 kartus per 1 minutę ir nepastovią – kurios parametrai per 1 minutę kinta daugiau kaip 2 kartus.
Akustinis triukšmas yra suprantamas kaip nepageidaujamas garsas, trukdantis dirbti ar ilsėtis. Triukšmas yra neatsiejamas šiandieninio gyvenimo palydovas; bendras triukšmo lygis per metus vidutiniškai pakyla 1-3 decibelais. Triukšmo charakteristikos tai dažnis, intensyvumas ir pastovumas. Žmogaus ausis junta oro virpesius 16 – 20000 Hz diapazone, nuo 0 – 10 dB (klausos slenkstis) iki 130 – 140 dB skausmo slenkstis. Jei triukšmo lygis svyruoja ne daugiau kaip 5 dB ribose, toks triukšmas vadinamas pastoviu, jei svyravimų diapazonas viršija 5 dB – nepastoviu. Pagrindinis triukšmo poveikio žmogui rezultatas – negrįžtamas klausos pakenkimas. Garso intensyvumui aplinkoje pakilus virš 50 dB, trukdomas dėmesys, greičiau nuvargstama, o garsas virš 85 dB, besitęsiantis daugiau kaip 8 valandos, sukelia kurtumą.
Nuo 2002 metų galioja higienos norma HN 33:2001 “AKUSTINIS TRIUKŠMAS. LEIDŽIAMI LYGIAI GYVENAMOJOJE IR DARBO APLINKOJE. MATAVIMO METODIKOS BENDRIEJI REIKALAVIMAI” yra adresu:
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=158834
Elektros, elektrostatinis ir elektromagnetinis laukai. Elektromagentinė energija naudojama beveik visose ūkio šakose, medicinoje, buityje. Intensyvūs elektromagnetiniai laukai turi audiniams šiluminį ir nešiluminį poveikį. Elektromagnetinė spinduliuotė paveikia visus žmogaus audinius ir organus, tačiau skirtingai. Silpno intensyvumo elektromagnetinė spinduliuotė CNS stimuliuoja, stipraus – slopina. Dėl ilgalaikio poveikio kraujodaros sistemoje atsiranda leukopenija, limfocitozė, trombocitopenija. Dažniau išsivysto augliai.
Jonizuojančioji spinduliuotė naudojama pramonėje, medicinoje, moksliniuose tyrimuose. Be to, tam tikrą apšvitos dalį žmonės gauna su maistu ir vandeniu. Priklausomai nuo branduolio savybių, galimos keturios spinduliuotės rūšys: alfa, beta, gama ir neutronų spinduliuotė. Jonizuojančioji spinduliuotė, sąveikaudama su gyvaisiais organizmais, sukelia pakitimus molekulėse ir pažeidžia ląsteles. Jonizuojančiosios spinduliuotės žala priklauso nuo gautos apšvitos dozės ir jos pasiskirstymo kūne. Ūmios apšvitos metu gavus 3,5 Gy sugertąją dozę ir negydant, per pirmus du mėnesius pusei gavusiųjų ši dozė bus mirtina. Jonizuojančiosios spinduliuotės ilgalaikiai efektai pasireiškia vėžio išsivystymu. Šiuo metu yra nustatyta, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukelia leukemijas, virškinamojo trakto, plaučių, skydliaukės vėžinius susirgimus. Daugiau informacijos rasite adresu www.rsc.lt.
Šiluminė aplinka darbo patalpose ar oro temperatūra lauko sąlygomis. Šiluminė aplinka darbo patalpose – darbo aplinkos meteorologinės sąlygos, nustatomos pagal žmogaus organizmą veikiančius oro temperatūros, drėgnumo ir oro judėjimo greičio parametrų derinius bei technologinės įrangos, atitvarų paviršių temperatūrą ir šiluminį spinduliavimą. Čia reiktų atkreipti dėmesį į šiluminio komforto aplinką – šiluminės aplinkos parametrų derinius, kurie ilgai ir sistemingai veikdami žmogų, užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį ir nesukelia žmogaus kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos. Šiluminės aplinkos parametrams darbo vietose neleistinai pakitus, sutrinka dirbančiųjų termoreguliacija, atitinkamai perkaistama ar atšąlama.
Apšvietimas. Šviesa – tai 380 – 780 nm ilgio elektromagnetinės bangos, kurias akies tinklainė sugeba transformuoti į nervinį impulsą. Darbo vietos apšvietimas priklauso nuo darbo pobūdžio,- kuo tikslesnis darbas, smulkesni darbo objektai, tuo šviesos reikia daugiau. Jei darbo patalpas apšviečia tiesioginė ar atspindėta dangaus skliauto šviesa, tai yra natūralus apšvietimas, o jei elektros prietaisų pagalba – dirbtinis. Natūralus apšvietimas yra fiziologiškesnis, todėl nuolatinio darbo patalpose, kur įmanoma, turi būti užtikrintas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atitinkantis natūralus apšvietimas.
Cheminės medžiagos ir dulkės. Kenksmingos cheminės medžiagos yra tokios medžiagos, kurios dėl savo fizikinių, cheminių ar toksikologinių savybių, naudojimo būdo ar buvimo darbo aplinkoje gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ar sukelti mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. O dulkės – tai smulkios kietų medžiagų dalelės, galinčios tam tikrą laiką kaboti ore ar kitose dujose (aerozoliai), arba nusėsti ant daiktų (aerogeliai). Pagal poveikio pasireiškimo greitį kenksmingos cheminės medžiagos skirstomos į ūmaus ir lėtinio poveikio kenksmingas chemines medžiagas, o pagal poveikio žmogaus organizmui ypatumą skirstomos į fibrogeninio, jautrinančio, kancerogeninio, mutageninio ir reprodukcijai toksiško poveikio kenksmingas chemines medžiagas. Šių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore pateiktos higienos normoje HN 23:2001 adresu:
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=157275
Vienkartinio keliamo krovinio masė. Krovinių kėlimas rankomis yra dažniausia priežastis, sukelianti nugaros skausmą ir traumas darbe. Darbai – kėlimas, nešimas, įdėjimas, išėmimas ir panašūs – vyksta dalyvaujant nugaros anatominėms struktūroms. Nugaros skausmas atsiranda pertempus nugaros raumenims ar išsivysčius jų spazmui ir traukuliams. Kartais nugaros skausmas gali atsirasti dėl tarpslankstelinių sausgyslių ir raiščių įplyšimų. Nugarą susižaloti galima arba keliant per sunkų krovinį, arba per daug susilenkiant ar net pasisukant į šoną. Šių veiksmų kartojimas padidina traumos riziką. Taip pat yra svarbios krovinio charakteristikos – svoris, forma, paviršius, suėmimo ir paėmimo sąlygos, padėtis prieš ir po kėlimo – bei pakėlimų kiekis. Rekomenduojamos krovinio svorio ribos apskaičiavimo metodika yra aprašyta LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir LR sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. įsakyme Nr. 134/493 “Dėl Krovinių kėlimo rankomis bendrųjų nuostatų” http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=w&C2=64205.
Stereotipiniai darbo judesiai. Vienodų judesių sukeliami sveikatos pakenkimai dažniausi yra dirbant rankomis. Paprasti judesiai – lenkimas, tiesimas, sukimas ar spaudimas – savaime nėra traumuojantys, bet atliekami dažnai ir su jėga, tampa žalojantys. Vienodų judesių sukeltas sveikatos problemas literatūroje dar vadina Kumuliacinės Traumos Sutrikimais.
Statinio krūvio dydis. Padidintas spaudimas į raumenis, sausgysles ir nervus pablogina jų kraujotaką. Riešo tunelinis sindromas yra užsitęsusio ar nuolat besikartojančio mechaninio streso pasekmės pavyzdys.
Darbo poza yra kūno padėtis, kurioje atliekamas darbas. Nepatogi poza sukelia tiesioginę riziką susižaloti, nes kuo daugiau kūno sąnariai atsilenkia nuo natūralios neutralios padėties, tuo dažniau jie pažeidžiami. Nepatogios kūno padėties gali reikalauti darbo metodas (pvz.: pasilenkiant ir keliant dėžę nuo grindų) arba darbo vietos išmatavimai (pvz.: reikia pasiekti aukštai esantį daiktą ar atsiklaupus pasiekti žemai ir toli esantį daiktą).
Liemens palenkimai ir kiti kenksmingi ergonominiai veiksniai:
1. judėjimo atstumas darbo aplinkoje;
2. dėmesio įtampa;
3. stebimo objekto dydis;
4. suprantamų žodžių ir signalų kiekis;
5. monotonija