Be įprastų dažniausiai pasitaikančių traumų – įsipjovimų, įsibrėžimų ir sumušimų, ilgai dirbant rankiniais instrumentais atsiranda raumenų skausmas ir nuovargis, kas, jei ignoruojama, vėliau sukelia įvairius lėtinius kaulų-raumenų sistemos pakenkimus. Dažniausi jų tendonitas, tendovaginitas, bursitas, epikondilitas (tenisininko alkūnė) ir riešo tunelinis sindromas (kompiuterininko riešas). Pagrindiniai dirbančiųjų su rankiniais įrankiais sveikatą įtakojantys veiksniai yra nepatogi kūno padėtis, kūno audinių kompresija ir vibracija.
Dirbant darbą, kai reikia jėgos bet nėra judesių – gręžiant, sukant, veržiant – kyla statinė raumenų įtampa. Dažniausiai rankos būna pakeltos arba ištiestos į priekį ar į šonus. Toje padėtyje sukant liemenį ar kaklą į šonus, statinė raumenų įtampa dar padidėja. Situaciją apsunkina rankose laikomų įrankių ar daiktų masė. Rankiniai instrumentai yra naudojami ten, kur mažai vietos ar sunku pasiekti automatizuotais įrankiais. Darbų, kuomet kyla statinė įtampa, pavyzdžiai: 1 nepatogi darbo poza, 2 nepatogi darbo poza, 3 nepatogi darbo poza.
Pastangos, išlaikant reikiamą kūno padėtį, yra dažnas nepalankus veiksnys darbo vietoje. Statiškai įtemptas raumuo yra labiau pažeidžiamas, negu dinamišką darbą atliekantis raumuo. Be to, statiškai nuvargusio raumens atsistatymas vyksta apie 10 kartų lėčiau.
Dirbant nepatogioje kūno padėtyje, tam pačiam darbui atlikti sunaudojama daugiau energijos. To pasėkoje greičiau atsiranda nuovargis, raumenų skausmingumas, diskomfortas, padidėja traumų ir sužalojimų rizika.
Rankiniai instrumentai turi rankenas. Juos laikant rankose, spaudžiami delnų ir pirštų audiniai, trikdoma lokali kraujotaka, atsiranda aptirpimo ir dilgčiojimo pojūtis. Be to, trinantis prietaiso rankenai su rankų oda atsiranda pūslės. Vibruojantys prietaisai – pneumatiniai plaktukai, grąžtai – gali sukelti rankų vibracinį sindromą, kurio pasireiškimo pradžia – Reino sindromas.
Kaip dirbti su rankiniais įrankiais, kad išvengti kaulų-raumenų sistemos pakenkimų?
Net geriausiais įrankiais ir puikiausiai ergonomiškai pritaikytose darbo vietose dirbantys žmonės gali susižaloti. Tai gali atsitikti, jei darbas blogai organizuotas. Darbo organizacija tai: pasitenkinimas darbu, darbo tempas, pertraukos tarp užduočių ir poilsio pertraukėlės, pasiruošimo ir prisitaikymo lygis. Jei darbe naudojamas vienas arba du įnagiai monotoniškoms operacijoms, nedidelės raumenų grupės dirba nuolat. Jų perkrovimas sukels greitesnį nuovargį. Todėl sveikiau ne darbas prie konvejerio, bet didesnis užduočių diapazonas vienam darbuotojui, darbuotojų rotacija, komandinis darbas. Darbo tempas yra svarbus rizikos veiksnys kaulų-raumenų sistemos pažeidimams išsivystyti. Jei tempas per didelis, raumenys nespėja atsigauti, mažėja jų jėga ir ištvermė. Pasiruošimo ir prisitaikymo laikotarpis yra reikalingas darbuotojui prisitaikyti prie darbo aplinkos po ilgesnės pertraukos. Šiuo metu atsistato primiršti įgūdžiai arba prisitaikoma prie naujos tvarkos. Tai traumatizmo darbe prevencijai svarbus laikotarpis, kadangi tiek naujas, tiek užmiršęs įgūdžius darbuotojas yra pažeidžiamesnis. Gerai profesiškai pasiruošęs, darbo procesą įvaldęs darbuotojas įrankius naudoja saugiau. Todėl įdiegiant naujus įrankius, naujus technologijos procesus, darbuotojų paruošimui turi būti skiriamas reikiamas dėmesys.
Įrankių tobulinimas. Norint įrankių naudojimą padaryti kuo saugesniu, tolygiai dirbama trimis kryptimis – gerinamas įrankių (forma, svoris, patogumas naudoti) ir darbo vietų dizainas, tobulinamas jų panaudojimas. Patogiausia, kai darbuotojas įrankiu dirbti gali su viena ranka. Todėl jo svoris negali būti didesnis kaip 1 kg. Taip pat svarbu, kad prietaiso svorio centras būtų rankos ašyje. Naudojant sunkesnius ar blogai subalansuotus įrankius, jiems pritaisomi kontrasvoriai. Šiuolaikinėje ergonomikoje laikomasi principo, kad nežiūrint įrankio dydžio, rankenos turi būti beveik vienodos. Tiesa, šis principas netaikomas preciziniuose darbuose – chirurgijoje, laikrodžių gamyboje, juvelyrikoje ir t.t. Rankenos forma taip pat svarbu. Įrankiai turintys lenktą ar pistoleto formos rankeną tinkamesni dirbant darbus, kuriuose judesys ir jėga vystomi dilbio ašyje, horizontaliai. 1 gerai darbui parinktas instrumentas.
Tiesias rankenas turintys įrankiai naudojami daugiau darbams, kurių metu rankos judesys yra statmenas dilbiui. 2 gerai darbui parinktas instrumentas.
Darbo erdvė
Šnekant apie darbo erdvę, visi nesunkiai įsivaizduojam, kad tai yra vieta, kur telpa visa kas reikalinga darbui – darbuotojo įrankiai, valdymo organai, prietaisai ir baldai. Darbo vietoje darbas turi būti organizuotas taip, kad visa, kas reikalinga tiesiogiai darbui būtų įprasto darbo zonoje, rečiau naudojami daiktai – atsitiktinio darbo zonoje. Ne darbo zonoje neturi būti darbo procese naudojamų daiktų. Darbo zonos.
Tačiau žiūrint plačiau, darbo procese yra įvairių fizinių ir protinių užduočių, todėl be fizinių reikalavimų darbo aplinkai reiktų atsižvelgti ir į dar kelis aspektus:
1. ar darbo vietoje yra užtikrinamas pakankamas akustinis privatumas (ar darbuotojui šnekant niekas netrukdys ir ar jo šneka netrukdys kitiems)?
2. ar darbo vieta atvira ir visiem matoma, ar uždara?
3. ar darbo vietoje pakankamas vizualinis privatumas?
4. ar gali darbuotojas suasmeninti savo darbo vietą?
5. ar darbo vietos išplanavimas palengvina darbuotojų bendravimą?
Net labai gerai apgalvotos darbo vietos neužtikrina visiško darbuotojų komforto. Kodėl? Todėl, kad be fizinių darbo vietos charakteristikų, egzistuoja ir psichologiniai aspektai – “mano teritorija” ir “mano privati erdvė”. Žmonės stengiasi “pažymėti” savo teritoriją įvairiai ją dekoruodami atvirukais, šeimos narių nuotraukomis, augalais ir kitaip. O “privati erdvė” yra asmenį supanti teritorija ir kitų asmenų patekimas į ją yra nepageidautinas. Patenkinus darbuotojo tiek teritorijos, tiek erdvės poreikį, labai padidėja komforto pojūtis. Ir priešingai, dirbant susispaudus, stiprėja stresas ir nepasitenkinimas, darbuotojas psichologiškai stengiasi atsiriboti nuo darbo aplinkos ir darbo.