žaibo iškroviklis, įžemiklis

February 16th, 2011

žaibo iškroviklis, įžemiklis – laidininkas, žaibo srovę perduodantis į žemę ir išskirstantis žaibo srovę žemėje

Pratimai pečiams ir rankoms

November 11th, 2009

Rekomenduojame pratimus, skirtus pečių juostos ir rankų nuovargiui mažinti.

Kiekviena įtempimo padėtis turi būti atliekama pagal galimybes keletą sekundžių ir sugrįžtant į pradinę padėtį. Atsipalaidavimui pakanka pakartoti pratimus 5 – 10 kartų. Raumenų įtempimo pratimai atliekami 15 – 20 kartų, tris kartus per dieną. Read the rest of this entry »

Pratimai galvai

November 11th, 2009

Rekomenduojame pratimus, gerinančius galvos smegenų kraujotaką. Read the rest of this entry »

Pratimai akims

November 11th, 2009

Rekomenduojame tokius akių atpalaidavimo pratimus. Kad nepavargtų akys patariama kas 1,5 val daryti 15 min. pertraukėles. Jų metu rekomenduojami šie pratimai. Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4-5 kartus. Read the rest of this entry »

Pasižiūrėk, kaip sėdi…

November 11th, 2009

Žmogaus patogumą, komfortabilumą tiria specialus mokslas – ergonomika. Ištyrus žmogaus veiksmus, nustatoma aplinka, palankiausia darbui. Jei pamėginsite atsisėsti prie kompiuterio taip, kaip rekomenduoja ergonomikai, visai galimas daiktas, kad pasirodys nepatogu, tačiau po truputį įpratęs ir išsėdėjęs taip visą darbo dieną, vakare nesijausite tarsi sulaužytas. Read the rest of this entry »

Darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu

November 11th, 2009

Darbo ir poilsio režimas turi būti diferencijuotas priklausomai nuo darbinės veiklos pobūdžio. Rekomenduojama maksimali darbo dienos trukmė dirbant kompiuteriu yra 8 valandos. Pietų pertrauka daroma praėjus 4 valandoms nuo darbo pradžios, jos trukmė – ne trumpesnė kaip 1 valanda. Nepertraukiamo darbo kompiuteriu trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio. Read the rest of this entry »

Kas turi įtakos sveikatai?

November 11th, 2009
Kad nepavargtume dirbdami kompiuteriu ir būtume sveiki, būtina tvarkinga darbo vieta, tinkami baldai, tinkama technika, oro sąlygos ir tinkami mūsų veiksmai. Read the rest of this entry »

Įvadas. Kas yra ergonomika?

September 21st, 2009

Ergonomika – graikiškos kilmės žodis, Ergo – darbas + Nomos – dėsnis. Tai mokslinė disciplina, tirianti žmogaus arba žmonių grupių psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatumus darbo procese, jame naudojant įvairias technines priemones. Arba trumpiau – mokslas apie tai kaip darbo aplinką ir darbo įrankius padaryti patogesnius naudojimui. Ergonomikos mokslas naudojasi technikos, fiziologijos, psichologijos, biomechanikos, darbo medicinos ir kitų mokslų duomenimis. Read the rest of this entry »

Ergonomikos istorija

September 21st, 2009

1987 metais Christensen atkreipė dėmesį į tai, kad tinkamo įnagio paieška egzistavo jau ankstyvajame žmonijos vystymosi laikotarpyje. Australopithecus Prometheus rinkdavosi nugludintus akmenis ir gremždavo antilopės kaulus, tai aiškiai įrodo darbo objektų parinkimą tam, kad būtų lengviau atlikti darbą. Read the rest of this entry »

Problemos darbe – ergonominis požiūris

September 21st, 2009

Darbo intensyvumas per pastarąją dekadą augo. 2000-siais daugiau kaip pusė darbuotojų juto laiko spaudimą ir griežtus terminus mažiausiai ketvirtyje savo darbo laiko. Darbo intensyvumas tampriai koreliuoja su sveikatos problemomis ir nelaimingais atsitikimais darbe. Read the rest of this entry »

Ergonomikos poveikio kryptys

September 21st, 2009

Dabartinės ergonomikos veiklos kryptys:

   1. profesinių traumų ir ligų mažinimas;
   2. darbo kokybės gerinimas;
   3. produktyvumo gerinimas;
   4. nedarbingumo mažinimas;
   5. kompensacijų darbuotojams pagrindimas. Read the rest of this entry »

Kai kurie žmogaus psichologijos aspektai

September 21st, 2009

Aplinka mums nuolat siunčia tūkstančius įvairiausių signalų; ir tik dėl mūsų jutimo organų ribotumo tik mažą dalį iš jų mes sugebame pagauti. Žmogaus ausis negali išgirsti labai aukšto dažnio garsų, nors ultragarsą puikiai girdi šunys, delfinai ir šikšnosparniai. Erdvėje nuolat sklinda įvairaus ilgio elektromagnetinės bangos – pačios trumpiausios – gama ir rentgeno spinduliai ir ilgosios – radiobangos. Read the rest of this entry »

Judėjimo suvokimas

September 21st, 2009

Judėjimas suvokiamas didžiąja dalimi tuo, kad daiktas, judėdamas fono atžvilgiu, palaipsniui sudirgina vis kitas tinklainės ląsteles. Jei fonas vienodas ir monotoniškas, akis negali skirti lėtesnio judėjimo kaip 1/3º per sekundę (tai yra judėjimas per ištiestos rankos didžiojo piršto storį per 6 sekundes) Taigi, rankinio laikrodžio minutinės rodyklės judėjimo nepamatysim, nes ji juda 1/10º per sekundę greičiu. Tačiau dažniausiai fonas yra. Vaizdas suvokiamas kaip judantis tada, kai kinta objektų padėtis vienas kito atžvilgiu, kai objekto vaizdas su trumpais intervalais projektuojamas vis į kitą tinklainės vietą. Read the rest of this entry »

Atmintis ir dėmesys

September 21st, 2009

Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Šnekant bendriau, atmintis gali būti apibūdinama kaip gebėjimas įsiminti, išsaugoti ir atgaminti bei panaudoti patyrimo teoriją. Read the rest of this entry »

Intelektas

September 21st, 2009

Kiekvienas gudrus žmogus žino kas yra intelektas… tai tas, ko nėra pas kitus – taip juokais intelekto apibrėžimą suformulavo 1964 m. McNemar. Read the rest of this entry »